gjeografia e spanjes

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

gjeografia e spanjes

Mesazh  bl5er1 prej Thu Nov 27, 2008 6:54 am

Spanja ndodhet nė pjesėn jugperėndimore tė Evropės, me dalje nė detin Mesdhe dhe oqeanin Atlantik, nė jugperėndim tė Francės. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Spanjės ėshtė 504,782 km2, shtrihet rreth koordinatave gjeografike 40 00 V, 4 00 P dhe 499.542km2 tė kėsaj sipėrfaqeje janė tokė ndėrsa 5.240km2 ujė nė tė cilėn sipėrfaqe hynė tė gjitha ujdhesat dhe siujdhesat e Spanjės.

Vija bregdetare e Spanjės ėshtė 4.964 km e gjatė ndėrsa vija kufitare tokėsore ėshtė 1.917.8 km qė e ndajnė atė nga Andora (63.7 km), Franca (623 km), Gjibraltari (1.2 km), Portugalia (1.214 km) dhe nga Maroku (15.9 km).

Relievi i Spanjės pėrbėhet nga terreni me rrafshe bregdetare nė pjesėt pėrgjatė bregdetit tė Mesdheut pas sė cilave vijnė rrafshnaltat e katundet nė pjesėn qendrore dhe bjeshkėt e Pirenejve nė pjesėn veriore dhe perėndimore. Pika mė e ultė e relievit (0 m) gjendet pėrgjatė bregdetit tė Mesdheut apo tė oqeanit Atlantik dhe ajo mė e lara nė lartėsi mbidetare prej 3,718 metrave nė majėn e malit e quajtur Maja e Teides (spa.:Pico de Teide) nė Ishullin Tenerife, pjese e ishujve Kanarie (ang.:Canary Islands).

Nė pasuritė natyrore tė kėtij vendi llogariten: qymyri, ligniti, hekuri, bakri, zinku, urani, zhiva, plumbi, magneziti, gipsi, prurja e ujit, toka e punueshme, etj.


[redakto] Klima
Pėr shkak tė pozitės gjeografike tė Spanjės qė e ekspozon vetėm pjesėn veriore tė saj ndaj rrymave ajrore tipike, klima e Spanjes ėshtė jashtėzakonisht e ndryshueshme nėpėr rajone tė ndryshme tė saj. Ajo mund tė ndahet nė kėto zona:

Bregu verioro lindor i Mediteranit, (Katalonia, Valencia, dhe Ishujt Balerika) kanė verėra tė ngrohta e herė herė tė nxehta me dimra tė butė po nganjėherė pak mė tė freskėt. Kjo pėrputhet me njė klimė mesatare mediterane.
Bregu luglindor i Mediteranit (Alikante, Murcia dhe Almeria) kanė verėra tė nxehta dhe dimra tė butė e herė tė ftohtė. Teritor shume i thatė ku shirat arrijnė deri nė 150 mm nė vit nė Capo de Gata qė numėrohet si vendi mė i thatė nė Europė. Kjo zonė klasifikohet nė zonėn me klimė Semiarde nė kuptimin e reshjeve atmosferike.
Bregdeti jugor i Mediteranit (zona bregdetare e Malagas dhe Grandas) kanė verėra tė ngrohta dhe dimra shumė tė butė. Temperatura mesatare vjetore qrrinė 20 gradė Celsius dhe ka lagėshti tė madhe. Klasifikohet si klimė subtropike.
Lugina w Guadalquivrit (Sevilja dhe Kordoba) ka verėra shunė tė nxehta dhe tė thata dhe dimra tė butė. Klimė e thatė.
Bregu jug perendimor i Atlantikut (Cadiz dhe Huelva) ka verėra tė kėndshme dhe dimra tė butė dhe mesatar. Klime relativisht e lagėsht.
Pjesa kontinentale e vendit (Madridi, Valladolid dhe Toledo) si dhe zona e luginės Ebro (Zaragoza) ka dimėra tė ftohtė (qė kryesisht varen nga lartėsia mbidetare) dhe verėra tė nxehta. Zonė me klime kontinentale, relativisht e thatė.
Bregdeti verior i Atlantikut ose Spanja e gjelbėr (Galicia, Asturias, Cantabria, Baskia bregdetare) ka klimė shumė tė lagėsht me verėra mesatare dhe dimra tė ftohtė apo mesatar. Kjo kryesisht klasifikohet si klimė oqeanike.
Pyrinea ka kryesisht klimė tė lagėsht me verėra tė freskėta dhe dimra tė ftohtė pjesė mė tė larta mbidetare tė kesaj zone kanė klimė Alpine.

bl5er1
V.I.P
V.I.P

Numri i postimeve : 98
Join date : 26/11/2008

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi