Gjeografia e shteteve te ndryshme te botes

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Gjeografia e shteteve te ndryshme te botes

Mesazh  3gp' prej Wed Nov 26, 2008 12:25 am

Gjeografia e Andorrės
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė



Andora ndodhet nė pjesėn jug-perėndimore tė Evropėsnė nė rrafshnaltėn e Pirinejve, nė mes tė Spanjės dhe Francės. Mė shumė se ēereku i Andorrės gjendet jashtė malit. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Andorės ėshtė 468 km2 dhe shtrihet rreth kordinanatve gjeografike 42 30 V, 1 30 L.

Andora ėshtė njė vend kontinental dhe nuk ka sipėrfaqe ujore. Kufiri nė perėndim me Francėn ėshtė i gjatė rreth 56.6 km, ndėrsa nė jug me Spanjėn 63.7 km qė bėjnė qė Andora tė ketė njė kufi me gjatėsi prej 120,3 km.

Klima ėshtė kontinentale, pėrshkakė tė pozitės sė saj nė Andorrė ėshtė njė klimė relativisht e freskėt malore. Nė janar temperatura bien deri nė -7 °C ndėrsa nė verė rriten deri nė 26 °C.

Relievi i Andorrės ėshtė malorė. Pika mė e ultė ėshtė 840m nė Riu Runer, ndėrsa ajo mė e larta nė Coma Pedrosa arrin lartėsinė deri nė 2,946 metra mbi nivelin e detit.

Ndėr pasurit natyrore tė Andorės dallohen, ujėrat qė burojnė nė male me prurje ujore tė lartė, uji i ftohtė mineral nga burimet natyrore, pylltaria - pyjet me druajnė tė kualitetit tė mirė, rezervat e hekurit si dhe lėkura e pėrfituar nga bagėtia e kullosave malore.

Gjeografia e Austrisė
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Austria ndodhet nė pjesėn qendrore tė Evropės, nė veri tė Italisė dhe Sllovenisė. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Austrisė ėshtė 83,870 km2 dhe shtrihet rreth kordinanatve gjeografike 47 20 v, 13 20 L. Austria ėshtė njė vend kontinental malor dhe sipėrfaqja e pėrgjithshme e e saj pėrbėhet nga 82,444 km2 tokė dhe 1,426 km2 ujė.

Vija kufitare e Austrisė ėshtė e gjatė rreth 2,562 km. Kjo vijė e ndanė atė nga Republikėn Ēeke (362 km) nė veri, Sllovakinė (91 km), nė lindje dhe jug me Hungarinė (336km), Slloveninė (330 km), Italinė (430 km), nė perėndim me Zvicrėn (164), Lihtenshtajnin (35) dhe nė veri-perėndim me Gjermaninė (784 km).

Klima ėshtė kontinentale-malore e ndryshueshme me temperatura tė ulėta nė dimėr dhe mesatare nė verė. Temperaturat dimėrore pėrcjellėn me reshje bore nė vendet malore dhe mė pak nė ato tė rrafshit ndėrsa ato tė verės janė mė tė larta dhe pėrcillen nganjėherė me riga shiu e reshje shiu.

Nė pjesėn perėndimore dhe jugore tė Austrisė mbizotėron tereni shkėmborė i Alpeve. Pjesa tjetėr e vendit nė lindje dhe veri ėshtė kryesisht e rrafshėt me pyje e fusha. Austria nuk ka dalje nė det, lumi mė i gjatė qė pėrshkojnė atė ėshtė Danubi nė veri tė vendit. Pika mė e ultė e Austrisė gjendet nė Neusiedler (115m) dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 3,798 metrave nė Grossglockner.


Si pasurit natyrore tė Austrisė llogariten: nafta, qymyri, pyjet, hekuri, zinku, antimoni, magneziti, grafiti, kripa si dhe prurja e ujit tė lumenjve.

Gjeografia e Belgjikės
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė


Belgjika ndodhet nė pjesėn perėndimore tė Evropės, me dalje nė Detin Verior, nė mes tė Francės dhe Holandės. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Belgjikės ėshtė 30,528 km2 dhe shtrihet rreth koordinatave gjeografike 50 50 v, 4 00 L. Kjo sipėrfaqe pėrbėhet nga 30,278km2 tokė dhe 250km2 ujė me njė vijė bregdetare prej 66.5 km.

Vija e kufirit tokėsor tė Belgjikės ėshtė e gjatė rreth 1,385 km. Kjo vijė e ndanė atė nga Franca (620 km), Gjermania (167 km), Luksemburgu (148 km) dhe Holanda (450 km).

Klima ėshtė bregdetare me dimėr tė lehtė dhe verė tė freskėt.

Nė pjesėn veri-perėndimore, relievi i Belgjikės ka njė teren tė rrafshėt bregdetar i cili ngrihen nė male nė pjesėn qendrore. Pika mė e ultė e Belgjikės gjendet nė brigjet e detit veriorė (0m) dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 694 metrave nė Signal de Botrange.

Lumenjtė nė tė njohur tė Belgjikės janė: Meuse, Rhine, Scheldt, Seine dhe Yser.

Si pasurit natyrore tė Belgjikės llogariten: qymyri, gazi natyrorė, materiale konstruktimi, silici dhe karboni.


Gjeografia e Bjellorusisė
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Bjellorusia ndodhet nė pjesėn lindore tė Evropės, nė lindje tė Polonisė dhe veri tė Ukrainės. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Bjellorusisė ėshtė 207,600 km2 dhe shtrihet nė koordinatat gjeografike 53 00 V, 28 00 L.

Vija kufitare e Bjellorusisė ėshtė e gjatė rreth 2,900 km. Kjo vijė e ndanė atė nga Letonia (141 km), Rusia (959 km), Ukraina (891 km), Polonia (407 km) dhe Lituania (502 km).

Klima ėshtė kontinentale me dimėr tė rėndė dhe verė tė ftohtė e kohė tė vranėt.

Gjeografia e Bosnjės
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Bosnja dhe Hercegovina ndodhet nė pjesėn jugore tė Evropės, nė gadishullin Ballkanik. Nė lindje tė vendit ndodhet Kroacia (nė jug-lindje Dalmacia) ndėrsa nė veri-perėndim Vojvodina, nė lindje Pashallėku i Beogradit dhe Sanxhaku i Novi Pazarit dhe nė pjesėn jug-lindore ndodhet Mali i Zi.

Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Bosnjės dhe Hercegovinės ėshtė 51,129 km2 dhe shtrihet nė koordinatat gjeografike 44 00 V, 18 00 L.

Bosnja ka njė vijė bregdetare prej 20km dhe vija kufitare e saj ėshtė e gjatė rreth 1,459 km. Kjo vijė kufitare e ndanė atė nga Kroacia (932 km), Serbia dhe Mali i Zi (527 km).

Klima ėshtė kontinentale dhe bregdetare me verė tė nxehtė dhe dimėr tė ftohtė. Nė pjesėt malore tė vendit mbanė dimėr i gjatė me ngrica dhe verė e shkurtė e ftohtė.

Klima ėshtė kontinentale dhe bregdetare me verė tė nxehtė dhe dimėr tė ftohtė. Nė pjesėt malore tė vendit mbanė dimėr i gjatė me ngrica dhe verė e shkurtė e ftohtė.

Relievi i Bosnjės ėshtė kryesisht shkėmborė dhe malorė me disa rrafshnalta dhe njė pjesė e vogėl e bregdetit nė jug. Pika mė e ultė e Bosnjės gjendet nė brigjet e detit Adriatik (0m) dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 2,386 metrave nė Magliq afėr kufirit me Malin e Zi.

Lumenjtė mė tė njohur qė pėrshkojn Bosnjėn dhe Hercegovinėn janė lumenjtė Sava dhe Neretva.

Si pasurit natyrore tė kėtij vendi llogariten: qymyr guri, hekuri, boxiti, kromi, kobalti, magnezi, nikeli, gipsi, kripa si dhe prurja e ujit nga lumenjtė.

Gjeografia e Britanisė Madhe
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Britania e Madhe ndodhet nė pjesėn perėndimore tė Evropės, ishujt e saj nė tė cilėt hynė dhe njė e gjashta pjesė e ishullit tė Irlandės shtrihen nė mesė tė Atlantikut veriorė dhe detit veriorė nė veri tė Francės.

Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Britanisė ėshtė 244,820 km2 dhe shtrihet rreth koordinatave gjeografike 54 00 V, 2 00 L. 3,230 km2 tė kėsaj sipėrfaqeje janė ujore ndėrsa 241,590 km2 tokė me njė vijė bregdetare prej 12,429 kilometrave.

Vija kufitare tokėsore e Britanisė ėshtė vetėm 360 km dhe atė nė ishullin irlandez me Irlandėn.

Klima ėshtė e ndikuar nga rrymimet e ajrit tė shkaktuara nė oqean dhe kryesisht mbizotėron njė mot i vranėt po thuaj se gjatė tėrė vitit.

Relievi i Britanisė pėrbėhet kryesisht nga njė teren i malorė i ulėt dhe nga rrafshi bregdetarė. Nė pjesėt lindore dhe juglindore tereni ėshtė mė shkėmborė. Pika mė e ultė e Britanisė gjendet nėn nivelin e detit 4 metra nė Fens (The Fens) dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 1,343 metrave nė Ben Nevis nė pjesėn perėndimore tė vendit.

Si pasurit natyrore tė kėtij vendi llogariten: qymyr guri, nafta, gazi natyrorė, hekuri, lėkura, zinku, ari, kripa, kalku, gipsi, silici etj.

Gjeografia e Bullgarisė
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Bullgaria ndodhet nė pjesėn juglindore tė Evropės, me dalje nė Detin e Zi, nė mes tė Rumanisė dhe Turqisė. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Bullgarisė ėshtė 110,910 km2, shtrihet rreth koordinatave gjeografike 43 00 V, 25 00 L dhe 110,550 2 tė kėsaj sipėrfaqeje janė tokė ndėrsa 360 2 ujė.

Vija bregdetare e Bullgarisė nė detin e zi ėshtė 354 km e gjatė dhe kufiri tokėsore ėshtė 1,808 km qė e ndajnė atė nga Rumania (608 km), Turqia (240 km), Greqia (494 km), Maqedonia (148 km) dhe Serbia (318 km) .

Klima e Bullgarisė ndryshon varėsisht nga viset e sajė, nė pjesėt bregdetare ėshtė njė klimė mesdhetare me dimėr tė lehtė dhe verė tė nxehė ndėrsa nė brendi tė vendit njė klimė kontinentale e ngjashme me tė Kosovės me dimėr tė fortė dhe verė tė ngrohtė deri tė nxehtė.

Relievi i Bullgarisė pėrbėhet kryesisht nga njė teren i malor-shkėmborė me rrafshnalta tė cilat zėnė sipėrfaqen mė tė madhe nė pjesėn veriore dhe juglindore tė vendit. Pika mė e ultė e relievit gjendet nė brigjet e detit tė zi (0m) dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 2,925 metrave nė vendin e quajtur Musala nė pjesėn jugperėndimore tė vendit.

Si pasurit natyrore tė kėtij vendi llogariten: boksiti, bakri, lėkura, zinku, qymyr guri, pylltaria si dhe toka e punueshme.

Gjeografia e Ēekisė
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Republika Ēeke ndodhet nė pjesėn qendrore tė Evropės, ėshtė vend kontinental nė juglindje tė Gjermanisė. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Ēekisė ėshtė 78,866 km2, shtrihet rreth koordinatave gjeografike 49 45 V, 15 30 L dhe 77,276 km2 tė kėsaj sipėrfaqeje janė tokė ndėrsa 1,590 km2 ujė.

Vija kufitare ėshtė 1,881 km qė e ndajnė atė nga Polonia (658 km), Sllovakia (215 km), Austria (362 km) dhe Gjermania (646 km).

Klima e Ēekisė ėshtė kontinentale e ndryshueshme me verė tė freskėt gjerė tė ftoftė dhe dimėr tė ftohtė.

Relievi i ēekisė nė Bohemi ėshtė terren shkėmborė i rrethuar nga malet e ulėta dhe rrafshnaltat ndėrsa Moravia nė jug merret si vend shkėmborė. Pika mė e ultė gjendet nė brigjet e lumit Elbe (115m) dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 1,602 metrave nė vendin e quajtur Snezka nė pjesėn veriore tė vendit afėr kufirit me Poloninė.

Si pasurit natyrore tė kėtij vendi llogaritenymyr guri, grafiti dhe pylltaria.

Gjeografia e Danimarkės
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Danimarka ndodhet nė pjesėn veriore tė Evropės, ka dalje nė detin baltik dhe ishuj tė saj shtrihen nė detin verior. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Danimarkės ėshtė 42,394 km2, shtrihet rreth koordinatave gjeografike 56 00 V, 10 00 L dhe 43,094 km2 tė kėsaj sipėrfaqeje janė tokė ndėrsa 700 km2 ujė.

Vija bregdetare e Danimarkės ėshtė 7,314 km e gjatė ndėrsa vija e kufirit tokėsorė ėshtė e gjatė vetėm 68 km dhe e ndanė atė me Gjermaninė

Klima e Danimarkės ėshtė kontinentale e ndryshueshme me verė tė freskėt gjerė tė ftoftė dhe dimėr tė ftohtė e tė vranėt me frymė.

Relievi i Danimarkės ėshtė teren kryesisht i rrafshėt dhe nė brendi tė vendit vijnė vargmalet. Pika mė e ultė gjendet nėn nivelin e detit nė Lammefjord (-7m) dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 173 metrave nė vendin e quajtur Yding Skovhoej nė qendėr tė vendit.

Si pasurit natyrore tė kėtij vendi llogariten: nafta, gazi natyrorė, peshkimi, kripa, kalku dhe materiali ndėrtimor.

Gjeografia e Estonisė
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Estonia ndodhet nė pjesėn jugore tė Evropės, ka dalje nė detin baltik dhe nė gjirin e Finlandės, nė mes tė Letonisė dhe Rusisė. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Estonisė ėshtė 45,226 km2, shtrihet rreth koordinatave gjeografike 59 00 V, 26 00 L dhe 43,211 km2 tė kėsaj sipėrfaqeje janė tokė ndėrsa 2,015 km2 ujė.

Vija bregdetare e Estonisė ėshtė 3,794 km e gjatė ndėrsa vija e kufirit tokėsorė ėshtė e gjatė 633 km dhe e ndanė atė nga Letonia (339 km) dhe Rusia (294 km),

Klima nė Estoni ėshtė oqeanike me lagėshti bregdetare me dimėr tė butė dhe verė tė ftohtė.

Relievi i Estonisė ėshtė teren kryesisht i rrafshėt nė pjesėn veriore dhe malorė nė pjesėn jugore. Pika mė e ultė gjendet pėrgjatė bregdetit nė detin baltik (0m) dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 318 metrave nė vendin e quajtur Suur Munamagi nė jug tė vendit, afėr kufirit me Letonin dhe Rusinė.

Si pasurit natyrore tė kėtij vendi llogariten: nafta, gazi natyrorė, peshkimi si dhe toka e punueshme.

Gjeografia e Finlandės
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Finlanda ndodhet nė pjesėn veriore tė Evropės, me dalje nė detin Baltik, gjirin Bothnia, gjirin e Finlandės nė mes tė Suedisė dhe Rusisė. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Finlandės ėshtė 338,145 km2, shtrihet rreth koordinatave gjeografike 64 00 V, 26 00 L dhe 304,473 km 2 tė kėsaj sipėrfaqeje janė tokė ndėrsa 33,672 km 2 ujė.

Vija bregdetare e Finlandės ėshtė 1,250 km e gjatė dhe vija kufitare tokėsore ėshtė 2,690 km qė e ndajnė atė nga Norvegjia (736 km), Suedia (614 km) dhe Rusia (1,340 km).

Klima e Finlandė ndryshon varėsisht nga viset e sajė por kryesisht zotėron njė klimė polare e ftohtė. Falė liqeneve tė shumtė nė kėtė pjesė (60 000 liqenjė) tė cilėt ndikojnė nė zbutjen e tė ftohtit ėshtė i mundshėm edhe jetesa e njerėzve.

Pjesa mė e madhe e relievit e pėrbėjnė terrenet e rrafshėta tė cilat ndėrpriten rrallė nga malet e ulėta dhe liqenet. Pika mė e ultė e relievit gjendet nėn brigjet e detit Baltik (0m) dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 1,328 metrave nė vendin e quajtur Halti nė pjesėn veriore tė vendit afėr kufirit me Norvegjinė.

Si pasurit natyrore tė kėtij vendi llogariten: pylltaria, hekuri, bakri, legurat e zinkut, kromi, nikeli, ari, argjendi, etj.

Gjeografia e Francės
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Franca ndodhet nė pjesėn perėndimore tė Evropės, me dalje nė gjirin e Biskajt (ang.Biscay) dhe kanalin anglezė (ang. English Channel), nė mes tė Belgjikės dhe Spanjės nė juglindje tė Britanisė Madhe dhe me dalje nė detin Mesdhe nė mes tė Italisė dhe Spanjės. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Francės ėshtė 547,030 km2 duke lėnė anash viset tjera nėn administrimin e saj, shtrihet rreth koordinatave gjeografike 46 00 V, 2 00 L dhe 545,630 km 2 tė kėsaj sipėrfaqeje janė tokė ndėrsa 1,400 km 2 ujė.

Vija bregdetare e Francės ėshtė 3,427 km e gjatė dhe vija kufitare tokėsore ėshtė 2,889 km qė e ndajnė atė nga Belgjika (620 km), Luksemburgu (73 km), Gjermania (451 km), Zvicra (573 km), Italia (488 km), Monako (4.4 km), Spanja (623 km) dhe Andora (56.6 km).

Klima e Francės nė pėrgjithėsi ėshtė me dimėr tė ftohtė dhe verė tė butė por kjo nuk vlen pėr viset ė bregdetin e Mesdheut ku dimėni ėshtė i butė dhe vera e nxehtė.

Pjesa mė e madhe e relievit nė veri dhe perėndim e pėrbėjnė terrenet e rrafshėta dhe malet e ulėta, pjesa tjetėr jugore pėrshkruhet nga Pirinjtė dhe ajo lindore nga Alpet e larta. Pika mė e ultė e relievit gjendet nėn nivelin pėrgjatė lumit Rėne (ang. Rohne) (-2m) dhe ajo mė e lara nė lartėsi mbidetare prej 4,807 metrave nė qafėn malore Mont Blank (ang. Mont Blanc).

Si pasurit natyrore tė kėtij vendi llogariten: qymyr guri, hekuri, boksiti, zinku, uraniumi, gipsi, pylltaria dhe peshkimi.

Gjeografia e Gjermanisė
Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Gjermania ndodhet nė pjesėn qendrore tė Evropės, me dalje nė detin Baltik dhe detin e Veriut, nė mes tė Holandės dhe Polonisė nė veri tė Austrisė. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Gjermanisė ėshtė 357,021 km2, shtrihet rreth koordinatave gjeografike 51 00 V, 9 00 L dhe 349,223 km 2 tė kėsaj sipėrfaqeje janė tokė ndėrsa 7,798 km 2 ujė.

Vija bregdetare e Gjermanisė ėshtė 2,389 km e gjatė dhe vija kufitare tokėsore ėshtė 3,621 km qė e ndajnė atė nga Danimarka (68 km), Polonia (456 km), Ēekia (646 km), Austria (784 km), Zvicra (334 km), Franca (451 km), Luksemburgu (138 km), Belgjika (167 km) dhe Holanda (577 km)

Klima e Gjermanisė ėshtė e ndryshme nė pėrgjithėsi ėshtė klimė kontinentale me dimėr e verė tė lagėsht.

Pjesa mė e madhe e relievit nė veri dhe perėndim e pėrbėjnė terrenet e rrafshėta dhe malet e ulėta,nė pjesėn jugore e posaēėrisht nė Bavari tereni ėshtė malorė dhe pėrshkohet nga Alpet. Pika mė e ultė e relievit gjendet nėn nivelin e detit nė njė vend tė quajtur Nojdorf (gjer. Neudorf bei Wilster) (-3.54m) dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 2,963 metrave nė vendin e quajtur Cugshpice (gjer.:Zugspitze).

Si pasurit natyrore tė kėtij vendi llogariten: qymyr guri, ligniti, gazi natyrorė, hekuri, bakri, nikeli, uraniumi, kripa, materiali ndėrtimor, pylltaria dhe toka e punueshme.

3gp'
Webmaster
Webmaster

Numri i postimeve: 211
Join date: 18/05/2008
Age: 22

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi